Lietuvos infektologų draugija (LID) yra įregistruota LR Teisingumo ministerijoje 1996-12-18, įsakymu nr. 558-V. Naujieji LID įstatai patvirtinti 2011 m. vasario 9 d. įvykusiame LID suvažiavime, įstatai pasirašyti 2011 m. vasario 10 d. Tolesnis žingsnis – kreiptis į LR Juridinių asmenų registrą naujo LID registravimo pažymėjimo gavimui.

 LID yra yra savarankiška, savanoriška, visuomeninė profesinė, mokslinė-praktinė organizacija, kurios veikloje dalyvauja Lietuvos ir (ar) iš Lietuvos kilę užsienio infekcinių ligų gydytojai, pediatrai, gydytojai rezidentai, epidemiologai ir kiti visuomenės sveikatos specialistai, medicinos biologai, mikrobiologai bei parazitologai, turintys aukštąjį išsilavinimą – praktikai ir mokslininkai.

LID veiklos tikslai yra – studijuoti infekcinių ligų, epidemiologijos mokslo pasiekimus Lietuvoje ir pasaulyje, diegti juos į medicinos praktiką; kelti profesinę-mokslinę narių kvalifikaciją ir etiką; įgyvendinti LID narių mokslinio ir praktinio darbo rezultatus; vienyti praktikus ir mokslininkus, dirbančius infekcinių ligų, epidemiologijos, mikrobiologijos ir gretutinių specialybių srityse; užmegzti ir plėtoti ryšius su kitų šalių bei tarptautinėmis gydytojų organizacijomis ir vietinėmis gydytojų specialistų  draugijomis; rūpintis Lietuvos infekcinių ligų gydytojų ruošimu, tobulinimusi, jų atestacija bei licencijavimu; teikti mokslinę ir praktinę pagalbą sveikatos apsaugos priežiūros institucijoms, ligoninėms ir poliklinikoms infekcinių ligų gydymo, diagnostikos ir profilaktikos srityse; rengti ir leisti infekcinių ligų mokslo populiarinimo bei praktinės veiklos analizės leidinius; padėti ginti LID narių profesinius ir socialinius interesus, derinant savo veiklą su Lietuvos gydytojų sąjungos pastangomis; pristatyti draugijos narių darbus premijoms ir kitiems paskatinimams.

2011 m. vasario 9 d. Trakuose įvyko V-asis Lietuvos Infektologų draugijos suvažiavimo remiantis naujųjų LID įstatų 8.2 skirsniu, kuris teigia, kad, eilinį LID suvažiavimą šaukia ir organizuoja LID valdyba vieną kartą metuose ne vėliau kaip praėjus 4 (keturiems) mėnesiams po finansinių metų pabaigos.

Suvažiavime dalyvavo prof. A. Ambrozaitis, deleguotas Vilniaus krašto infektologų draugijos, LID pirmininko pavaduotojas prof. A. Laiškonis, doc. A.Mickienė, deleguota Kauno krašto infektologų draugijos, Vilniaus krašto infektologų draugijos pirmininkė doc. R. Matulionytė, LID Valdybos narys doc. E. Broslavskis, LID sekretorė gyd. A. Voinič, gyd. N. Chmieliauskienė, deleguota Panevėžio krašto infektologų draugijos, gyd. A. Kaušas, deleguotas Šiaulių krašto infektologų draugijos, gyd. R. Girdžiūnienė, deleguota Klaipėdos krašto infektologų draugijos, LID iždininkė doc. L. Jančorienė

Suvažiavimo pradžioje buvo išklausyta LID draugijos pirmininko prof. A. Ambrozaičio ataskaita apie Lietuvos infektologų draugijos 2007-2010 metų veiklą.

LID pirmininkas prof. A. Ambrozaitis pristatė naujųjų LID įstatų galutinį projektą, aptartą su juristu. Prof. A. Ambrozaičio ir doc. A. Mickienės pasiūlymais buvo pakoreguoti  LID įstatų punktai: 1.1; 6.2; 8.2.2. Pakoregavus pateiktus punktus nauji įstatai buvo priimti vienbalsiai.

Suvažiavimo metu perrinkti Lietuvos infektologų draugijos Valdybos nariai: prof. A. Ambrozaitis, prof. A. Laiškonis, doc. A. Mickienė, doc. R. Matulionytė, doc. L. Jančorienė, gyd. A. Kaušas, gyd. R. Girdžiūnienė, gyd. A. Voinič. Įvykus Vilniaus, Kauno ir Šiaulių kraštų infektologų draugijos pirmininkų rinkimams (Vilniuje vietoje doc. E. Broslavskio išrinkta doc. R. Matulionytė; Kaune – vietoje prof. A. Laiškonio išrinkta doc. A. Mickienė, Šiauliuose – vietoje J. Minickaitės-Katinienės išrinktas A. Kaušas), iš dalies pasikeitė LID Valdybos sudėtis. Suvažiavimo metu laisvą vietą Infektologų draugijos valdyboje pasiūlyta užimti prof. A. Laiškoniui ir tam vienbalsiai buvo pritarta.

Vertinant doc. E.Broslavskio ilgametį darbą Vilniaus krašto infektologų draugijos pirmininko pareigose ir jo svarbų įnašą į infektologijos raidą Lietuvoje, doc. E. Broslavskis buvo vienbalsiai išrinktas Lietuvos infektologų draugijos Garbės nariu.

Suvažiavimo metu nutarta Revizijos ir Etikos komisijų ataskaitas ir rinkimus perkelti į birželio 10 d. vyksiantį LID Valdybos posėdį.

LID iždininkė doc. L. Jančorienė pateikė LID finansinę ataskaitą. 2010 metais LID pajamos sudarė 94 250 Lt, o išlaidos – 83 000 Lt.

Buvo aptarti ir patvirtinti stojamųjų ir periodinių mokesčių dydžiai ir mokėjimo tvarka. Stojamasis mokestis – 50 Lt, periodinis – 30 Lt.

Aptarta tradicinės LID konferencijos Palangos tematika ir periodiškumas. Valdybos nariai nutarė rengti LID konferenciją Palangoje kasmet. Suvažiavimo dalyviai pritarė doc. A. Mickienės pasiūlymui, kad LID konferencijos pažymėjimas galiotų visų specialybių gydytojams. Suvažiavimo dalyviai buvo supažindinti su 2011-06-10 planuojamos konferencijos tematika ir ir numatomais kviestiniais pranešėjais.

2011m. vasario 18 d. LID kartu su Vilniaus universiteto MF Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika ir Vilniaus krašto infektologų draugija organizavo seminarą „Dabartinės hepatito E etiologijos, epidemiologijos, diagnostikos ir klinikos aktualijos“, kuriame pranešimus perskaitė lektoriai iš Maskvos:  „Hepatitas E: etiologija, epidemiologija ir diagnostika“ (pranešėjas prof. M.Mikhailov); „Hepatito E klinikiniai ypatumai“ (pranešėja dr. Jelena Malinikova).

2011m. balandžio 14 d. LID kartu su Vilniaus universiteto MF Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika, Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru organizavo mokslinę praktinę konferenciją „Erkių platinamos ligos“.

2011 m. birželio 10 d. gintarinė Palanga į tradicinį renginį vėl sukvietė žinomus šalies ir užsienio infektologus. Čia vyko XVI-oji Lietuvos infektologų draugijos konferencija „Infektologija 2011“. Jos metu dar kartą atkreiptas dėmesys į keletą aktualiausių infekcinių ligų, kaip ŽIV liga, lėtinis hepatitas C, difterija ir kitos. Viso perskaityta 16 pranešimų.

Pranešimus skaitė ne tik žinomi šalies specialistai, bet ir svečiai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Rusijos, Baltarusijos. Jų klausėsi ne vien infekcinių ligų, bet ir vaikų, šeimos gydytojai, mikrobiologai, visuomenės sveikatos specialistai – per 120 dalyvių.

Viena vyraujančių temų buvo ŽIV infekcijos epidemiologija, profilaktika ir gydymas. Tematiką lėmė tai, kad 2011 metais sukako 30 metų  nuo pirmą kartą pasaulyje 1981 m. gegužės mėn. JAV Ligų kontrolės centro savaitinėje ataskaitoje paminėtų pirmųjų nežinomos ligos (AIDS) atvejų  ir nuo 1981 m. birželio mėnesį pasirodžiusio pirmojo straipsnio apie 5 pneumocistinės pneumonijos atvejus homoseksualiems vyrams. Pats žmogaus imunodeficito virusas buvo surastas vėliau – 1983 m. gegužės  mėnesį.

Prof. Mervyn Tyrer iš Londono (Jungtinė Karalystė) perskaitė pagrindinį pranešimą „Moterų, sergančių ŽIV liga, gydymas ir priežiūra“. Pasak lektoriaus, moterys – nuo  ŽIV pandemijos  labiausiai pažeidžiama populiacijos dalis. Rytų Europoje Centrinėje Azijoje pagrindinis ŽIV užsikrėtimo kelias yra. intraveniniai narkotikai. Tačiau subsacharinėje Afrikoje  dažniausiai užsikrečiama heteroseksualių santykiu metu, Vakarų Europoje ir JAV – dar ir homoseksualių santykių metu.

Labai svarbi ŽIV infekuotų moterų antivirusinė profilaktika, siekiant išvengti viruso perdavimo perinataliniu būdu. Taigi moterų priežiūra – labai svarbus infekcijos plitimą stabdantis  ir pandemiją kontroliuojantis veiksnys.

Prof. Vladimiras Lukašovas – Amsterdamo universiteto  medicininės mikrobiologijos katedros eksperimentinės virusologijos laboratorijos vedėjas perskaitė pranešimą „ŽIV infekcijos epidemija Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje“. Pasirodo, kad ŽIV-1 viruso A subtipas buvusioje Tarybų Sąjungoje į pradėjo plisti iš Odesos. Pirmieji ŽIV infekcijos protrūkiai 1995-1997 m. nustatyti Odesoje (ŽIV-1 viruso A subtipas), Nikolajeve (ŽIV-1 viruso B subtipas). Iš Odesos ŽIV-1 viruso A subtipas išplito į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją ir toliau. Nuo 1997 m. ŽIV infekcijos plitimas įgijo didesnį pagreitį ir praktiškai apėmė visą buvusios SSSR teritoriją. Maloni išimtis Lietuva, kuri išlieka mažo ŽIV infekcijos paplitimo šalis, kurioje yra užsikrėtę tik 0,1 % gyventojų, tuo tarpu Rusijoje  – 0,4 %, Latvijoje – 0,6 %, o Estijoje – net 1,1 % gyventojų.

Pasak prof. Andrej Kozlov iš Sankt Peterburgo universiteto, nors pradėtas ŽIV infekcijos valdymas, Rusijoje ŽIV infekcijos epidemiologinė situacija išlieka sudėtinga: yra per 2 mln. intraveninių narkomanų, o 35 proc. iš jų yra užsikrėtę ŽIV. Manoma, kad šiuo metu Rusijoje  yra virš 700 tūkst. ŽIV infekuotųjų, apie 70 tūkst. iš jų gauna antiretrovirusinį gydymą. Daugėja ŽIV infekcijos heteroseksualinio perdavimo atvejų, kai švirkščiamųjų narkotikų vartotojas užkrečia asmenis, (ypač moteris), priklausančius bendrajai populiacijai. Kita didžiulė Rusijos problema neatsiejamai susijusi su ŽIV infekcijos plitimu yra nevaldomas narkomanijos plitimas. Kiekvienais metais dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo miršta 30-40 tūkst. Rusijos gyventojų.

Lektoriai akcentavo, jog pagrindinės ŽIV prevencijos priemonės yra kova su narkomanija ir  saugūs lytiniai santykiai. Taip pat pabrėžta, kad viena pagrindinių profilaktinių priemonių stabdyti ŽIV plitimą yra anksti paskirtas gydymas.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, gydymas turi du tikslus. Vienas – pratęsti gyvenimą infekuotam žmogui, neleidžiant mirti nuo oportunistinių infekcijų. Ne mažiau svarbus tikslas – visuomenės sveikata. Gydant sumažinama viruso koncentracija organizmo išskyrose, todėl mažėja galimybių platinti  užkratą. Savo pranešime „Pozityvioji ŽIV prevencija Lietuvoje ir Europoje “ pranešėjas  akcentavo, kad prevencijos priemonės tarp ŽIV užsikrėtusiųjų buvo menkai vykdomos, nes visuomenė nenori pripažinti, kad užsikrėtę ŽIV asmenys taip pat turi lytinių santykių, kad ŽIV infekuotas gali užkrėsti kitą, net nežinodamas apie savo ligą. Todėl yra labai svarbi pozityvioji prevencija – visuma priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti ligą ir išvengti ligos komplikacijų, jų dėka stabdomas ŽIV plitimas visuomenėje. Pagrindinės priemonės – ankstyvoji diagnostika, elgesio keitimas ir veiksmingas gydymas.

Konferencijos dalyviai pasiuntė labai svarbią žinią visuomenei – būtina suprasti, kad ŽIV jau nebėra tik rizikos grupių infekcija, ŽIV virusu užsikrečia įvairių socialinių sluoksnių asmenys.

Prof. Igoris Karpovas iš Minsko Medicinos universiteto perskaitė pranešimą „Difterijos klinika ir profilaktika: dabartinė situacija“. Kaip žinia, Rytų Europoje – Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje – 1992-1997 metais kilo difterijos protrūkis tarp suaugusiųjų. Baltarusijoje 1995 metais registruota daugiau nei 300 difterijos atvejų tarp suaugusiųjų. Ligos protrūkį sąlygojo labai mažos skiepijimo apimtys, kadangi buvo piktnaudžiaujama priešparodymais skiepams, nemažą įtaką turėjo ir žiniasklaidos formuojama neigiama nuomonė apie skiepus. Buvo ir objektyvių priežasčių – dauguma suaugusiųjų neteko imuniteto difterijai praėjus daugiau nei 10 metų po skiepų vaikystėje.

Praėjus daugiau kaip 10 metų nuo šio protrūkio, vaikai skiepijami nuo difterijos pagal vaikų skiepų kalendorių, bet suaugusieji – žymiai rečiau. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja tik dešimčiai metų. Todėl I.Karpovas pabrėžė, kad vėl yra difterijos protrūkio ar net epidemijos pavojus, jeigu nebus skatinami suaugusiųjų skiepai nuo difterijos.

A.Ambrozaičio pranešimas buvo skirtas lėtinio hepatito C gydymui. 2011 metai buvo esminio lūžio metai hepatito C gydyme. Ilgai laukus atsirado nauji vaistai – proteazių inhibitoriai – bocepreviras ir telapreviras. 2011 metais jie buvo registruoti JAV ir Europoje.

A.Ambrozaičio teigimu, bocepreviras ir telapreviras gali būti skiriami tik ligoniams, infekuotiems pirmo genotipo hepatitu C. Įprastai gydant šiuos ligonius, tik 40-50 proc. atvejų sulaukiama stabilaus virusologinio atsako.

Proteazių inhibitoriai gali būti naudojami tik triterapijai – kartu su ribavirinu ir pegiliuoti interferonu. Vaistas skiriamas dar negydytiems ligoniams arba tiems, kuriems įprasta biterapija buvo neefektyvi, taigi – pergydymui. Naudojant naujuosius vaistus, 30 proc. padaugėja asmenų, kuriems gaunamas stabilus virusologinis atsakas.

Pranešėjo nuomone, Lietuvoje proteazių inhibitoriai galėtų būti skiriami tik pakartotiniam gydymui, kada pirmas gydymo kursas buvo nesėkmingas. Šiuo metu virusinių hepatitų diagnostikos ir gydymo metodikų peržiūros darbo grupė rengia 2008 metais  sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Lėtinio hepatito C diagnostikos ir gydymo aprašo pakeitimus.

Konferencijos dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su klinikiniais atvejais, kuriuos pristatė gyd.J.Petrina, gyd.A.Marcinkutė, gyd.R.Girdžiūnienė, gyd.A.Kaušas, gyd.L.Ambraška.

Konferencija buvo reikšminga tuo, kad buvo galimybė pateikti aktualiausias infektologijos problemas.

2011m. birželio 10 d. Palangoje vyko LID Valdybos posėdis, kuriame dalyvavo LID Valdybos nariai: prof. A.Ambrozaitis, doc. A.Mickienė, doc. R.Matulionytė, doc. .Jančorienė, gyd. A.Kaušas, gyd. N.Chmieliauskienė, gyd. R.Girdžiūnienė, LID Revizijos komisijos pirmininkas gyd. E.Preidis. Posėdyje nedalyvavo LID Valdybos nariai prof. A.Laiškonis ir gyd. A.Voinič.

Išklausyta LID Etikos komisijos ataskaita. Etikos komisijos pirmininkė gyd. V.Gulbinienė perdavė ataskaitą raštu, ją perskaitė Etikos komisijos narė doc. A.Mickienė. Kadangi jokių etikos problemų per ataskaitinius metus neiškilo, todėl svarstymo ir aptarimų nebuvo.

Išklausyta LID Revizijos komisijos ataskaita. Revizijos komisijos pirmininkas gyd. E.Preidis patvirtino, kad Revizijos komisija nenustatė finansinės veiklos pažeidimų ar trūkumų.

LID Valdybos posėdžio metu LID Kraštų draugijų pirmininkai buvo įpareigoti Kraštų draugijų veiklos ataskaitas už 2007 – 2010 metus pateikti el. paštu LID sekretorei iki 2011-09-01 dienos.

Remiantis naujaisiais LID įstatais buvo pritarta, kad LID suvažiavimai nuo 2011 metų vyktų kartą per metus. Juose dalyvautų LID narių deleguoti atstovai. LID Valdybos pirmininko, iždininko, Kraštų draugijų pirmininkų, Etikos ir Revizijos komisijų ataskaitos būtų pateikiamos vieną kartą per metus.

LID Valdybos posėdžio metu įvyko LID Valdybos pirmininko, jo pavaduotojo, iždininko bei Etikos ir Revizijos komisijų narių rinkimai ateinančiai 5-ių metų kadencijai. Į LID Etikos komisijos narius pasiūlyta ir vienbalsiai išrinkti trys nariai: gyd. V.Gulbinienė – pirmininkė, gyd. G.Arštikaitienė – sekretorė, doc. D.Vėlyvytė – narė. Į LID Revizijos komisijos narius pasiūlyta ir vienbalsiai išrinkti šie nariai: gyd. E.Preidis – pirmininkas, gyd. G.Bedalienė – sekretorė, gyd. E.Audickienė – narė.

LID Valdybos pirmininku pasiūlytas ir vienbalsiai išrinktas prof. A.Ambrozaitis.

LID Valdybos pirmininko pavaduotoja pasiūlyta ir vienbalsiai išrinkta doc. A.Mickienė (vietoje prof. A.Laiškonio). LID Valdybos iždininke pasiūlyta ir vienbalsiai išrinkta doc. L.Jančorienė. LID Valdybos sekretore pasiūlyta ir vienbalsiai išrinkta gyd. A.Voinič

LID Valdybos posėdžio metu už nuopelnus Lietuvos infektologijai pasiūlyta ilgamečiui LID nariui ir vicepirmininkui prof. A.Laiškoniui suteikti LID garbės nario vardą ir palikti prof. A.Laiškonį LID Valdybos nariu visai ateinančiai 5-ių metų kadencijai.

Šiuo metu (2011 m.pabaiga) Lietuvos infektologų draugija vienija 118 narių. Draugijos garbės nariai – prof. Jūratė Dievaitienė, prof. Povilas Čibiras, doc. Eugenijus Broslavskis, prof. Y.Mouton iš Prancūzijos, prof. Stefan Gravenstein iš JAV ir prof. Michailo Antonovič Andreičin iš Ukrainos.

LID Valdybos posėdžio metu dar kartą buvo aptartas ir patikslintas LID įstatų 6.2 punktas apie tai, kokiais atvejais LID nariai turi teisę nemokėti LID nario kasmetinio periodinio mokesčio: tai – nedirbantys pensininkai, vaiko priežiūros atostogose esantys nariai ir LID garbės nariai.

LID Valdybos posėdžio metu apsvarstytos bendradarbiavimo su  Lietuvos ULAC galimybės ir tikslai. Prof. A.Ambrozaitis perdavė ULAC direktoriaus doc. S.Čaplinsko palankią nuomonę ir iniciatyvą. Visi LID Valdybos nariai pritarė tokio bendradarbiavimo būtinumui ir reikalingumui.

LID Valdybos posėdžio metu vienbalsiai pritarta gyd. Dalios Bračkienės prašymui, kuriame ji pareiškė norą įstoti į LID. Gyd. Dalia Bračkienė yra anesteziologė – reanimatologė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento I Infekcinių ligų skyriaus vedėja. Prašymas patenkintas.

Posėdžio pabaigoje gyd. E.Preidis dar kartą iškėlė klausimą dėl antibotulininio ir antidifterinio serumo problemos Lietuvoje sprendimo. Prof. A.Ambrozaitis priminė, kad dėl šios problemos jau ne kartą buvo kreiptasi į SAM. Paskutinis atsakymas gautas iš SAM pasirašytas ministro R.Šukio jau prieš 1.5 metų, tačiau problema neišspręsta. Nutarta dar kartą kreiptis raštu į SAM Ministrą dėl antibotulininio ir antidifterinio serumų aprūpinimo klausimo sprendimo.

2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Infektologų draugija kartu su Vilniaus universiteto MF

Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika, Vilniaus krašto infektologų draugija, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės, VšI VULSK filialo, Infekcinių ligų centru organizavo mokslinę praktinę konferenciją „Infektologijos aktualijos (1)“, kurioje dalyvavo 56 asmenys. Konferencijos metu buvo pateikta informacija iš kai kurių 2011 metais užsienyje įvykusių konferencijų (A.Ambrozaitis, A.Marcinkutė, R.Matulionytė), buvo pristatyti sepsį su bakteriniu endokarditu imitavusios kylančiosios aortos disekacijos klinikinis atvejis (gyd.L.Svetikas), žaibinės meningokokemijos klinikinių atvejų apžvalga 2009-2011 m. (gyd.J.Petrina), listerinio meningoencefalito (gyd.T.Augėnaitė) ir nekatoriazės klinikiniai atvejai (gyd.A.Marcinkutė). Panašaus pobūdžio LID konferencijos planuojama rengti periodiškai.

Nuo 2007 m. Lietuvos Infektologų draugija leidžia žurnalo “Internistas” priedą “Infekcinės ligos”. ligos”. Per ataskaitinį laikotarpį 2011 m.  buvo išleistas penktasis žurnalo “Infekcinės ligos“ numeris. Žurnalo vyriausiasis redaktorius prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas prof.habil.dr. Alvydas Laiškonis, redaktorė Lina Kizaite (nuo 2008 m.- Julija Petrina). Redakcinė kolegija: doc. A. Mickienė, doc. K. Žagminas, doc. L. Jančorienė, doc. R. Matulionytė, dr. R. Valintelienė, V. Gulbinienė, A. Voinič, A. Kaušas,  R. Girdžiūnienė,  N. Chmieliauskienė.

2012 m. sausio17 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Infektologų draugijos žurnalo “Internistas” priedo “Infekcinės ligos” redakcinės kolegijos posėdis, kuriame  dalyvavo prof. A. Ambrozaitis, gyd.A. Voinič, doc.R. Matulionytė, doc. L. Jančorienė, prof. K.Žagminas, dr. R.Valintelienė. Svarstyta LID žurnalo “Internistas” priedo “Infekcinės ligos”  redakcinės kolegijos sudėties pakeitimo klausimas ir LID žurnalo “Internistas” priedo “Infekcinės ligos” pagrindinių rubrikų sąrašo sudarymas ir ir už jų atsakingų Redkolegijos narių paskirstymas.

LID valdybos pirmininkas prof.A.Ambrozaitis paprašė Redkolegijos narių aktyviau dalyvauti ruošiant naujus žurnalo numerius. Jei Redkolegija aktyviau dirbtų, būtų galima išleisti kasmet po du naujus žurnalo numerius. Prof.A.Ambrozaitis pasiūlė naują Redkolegiją iš 7 asmenų: doc. Auksė Mickienė, prof. Alvydas Laiškonis, doc. Raimonda Matulionytė, doc. Ligita Jančorienė, gyd. Alina Voinič, prof. Kęstutis Žagminas, dr. Rolanda Valintelienė. Kalbėjo: R.Matulionytė, K.Žagminas, R.Valintėlienė, A.Voinič. Vyriausiasis redaktorius – prof.A.Ambrozaitis, redaktorė – gyd. Julija Petrina. Diskusijų metu buvo aptartos pagrindinės žurnalo rubrikos ir kas iš Redkolegijos narių galėtų būti atsakingu už konkrečios rubrikos kuravimą rengiant naujus žurnalo numerius. Remiantis posėdžio dalyvių išsakyta nuomone buvo pasiūlytas šis žurnalo rubrikų sąrašas kartu su atsakingų Redkolegijos narių pavardėmis:

 

1. Redaktoriaus žodis – A.Ambrozaitis

2. Aktualijos ir naujienos – J.Petrina, K.Žagminas

3. Apžvalginiai straipsniai – A.Mickienė

4. Gydytojui praktikui       –  A.Laiškonis, R.Valintėlienė

5. Klinikiniai atvejai          – A.Voinič

6. Informacija iš konferencijų – R.Matulionytė

 

R.Valintėlienė  – atsakinga už  tinkamą antibiotikų vartojimą  ir atsparumo antibiotikams problemą

Posėdžio dalyviai nutarė prašyti LID VI-ojo suvažiavimo delegatų patvirtinti Redkolegijos posėdžio nutarimus

 

Vilniaus KID. Pirmininkė – doc. R. Matulionytė,  sekretorė – G.Bedalienė, iždininkas – A.Žitkovskis.

2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus krašto Infektologų draugijoje buvo 52 nariai. Per ataskaitinius metus naujų įstojusių narių nebuvo. Išstojo 1 narys (gyd. V. Mociškienė). Draugijos sudėtyje yra 1 garbės narys, 7 pensijoje esantys gydytojai.

Vilniaus krašto Infektologų draugija glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos infektologų draugija. 2011 m. draugijos nariai dalyvavo bendrose mokslinėse konferencijose:

„ŽIV ligos diagnostikos ir gydymo aktualijos Lietuvoje“, 2011 m. sausio 12 d., Vilniuje;

„Dabartinės hepatito E etiologijos, epidemiologijos, diagnostikos ir klinikos aktualijos“, 2011 m. vasario 18 d., Vilniuje; „Erkių platinamos ligos“, 2011 m. balandžio 14 d., Vilniuje;

„Infektologija 2011“, 2011 m. birželio 10 d., Palangoje;  „Baltijos šalių 10-ji vakcinacijos diena“, 2011 m. rugsėjo 23-24 d., Vilniuje; mokslinė praktinė konferencija „Infektologijos aktualijos (1)“ 2012 m. sausio 11 d. Vilniuje.

Draugijos nariai taip pat aktyviai dalyvavo kitų draugijų – Įrodymais pagrįstos medicinos draugijos, Lietuvos gastroenterologų draugijos, Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos, Lietuvos pulmonologų draugijos, Lietuvos dermatovenerologų draugijos, Vilniaus medicinos draugijos – organizuotose mokslinėse ir mokslinėse-praktinėse konferencijose, taip pat VU Visuomenės sveikatos instituto, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Vilniaus ir Kauno visuomenės sveikatos centrų organizuotose renginiuose.

2011 m. Vilniaus krašto infektologų draugijos nariai tobulinosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, organizuotuose Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų tobulinimosi skyrių. Draugijos nariai šiuose kursuose taip pat buvo lektoriais.

Vilniaus krašto Infektologų draugijos nariams buvo sudarytos sąlygos organizuotu transportu nemokamai vykti į Palangoje vykusią konferenciją „Infektologija 2011“ birželio mėn.10 d.

2010 m. draugijos nario mokestį sumokėjo 43 nariai. Surinkta nario ir stojamojo  mokesčių: 1290 Lt. Likutis su pajamomis metų pradžioje buvo 1290,00 Lt. Išlaidos sudarė 189,00 Lt. Likutis 2010m. gruodžio 31 d.: 1101,00 lt.

 

Kauno krašto ID. Pirmininkė – doc. A. Mickienė , sekretorė – doc.D.Vėlyvytė.

Kauno krašto infektologų draugija jungia 32 narius. Yra pateiktas Kauno KID narių sąrašas su el. pašto adresais. Per 2011 metus iš draugijos narių neišstojo, naujų narių nepriimta.

2011 m. Kauno krašto infektologų draugija dalyvavo organizuojant konferenciją Palangoje „Infektologija 2011“ (birželio mėn.10 d.). Dalis draugijos narių dalyvavo kursuose bei konferencijose, vykusiose užsienyje:

Stažuotė Prancūzijos Lilio universiteto infekcinių ligų klinikoje, Lilis, Prancūzija, sausio mėn.

12-ta tarptautinė erkinių zoonozių ekspertų (ISW) konferencija, Viena, Austrija, vasario mėn. 3-5 d.

EASL hepatologijos konferencija, Berlynas, Vokietija, balandžio mėn.

ECCMID, Milanas, Italija, gegužės mėn. 7-10 d.

Stažuotė Karolinska Universiteto Infekcinių ligų klinikoje, Stokholmas, Švedija, gegužės 16 – birželio 5 d.

EASL hepatologijos konferencija, Barselona, Ispanija, gegužės mėn.

6-oji Tarptautinės AIDS draugijos (IAS) konferencija ŽIV patogenezės, gydymo ir profilaktikos klausimais, Roma, Italija, liepos mėn.17-20 d.

EASL hepatologijos konferencija, Barselona, Ispanija, rugsėjo mėn.

Konferencija AIDS indikacinių ligų klausimais, Viena, Austrija, rugsėjo 8-9 d.

ECDC erkinių zoonozių ekspertų susitikimas, Stokholmas, Švedija, lapkričio mėn. 21-23 d.

AASLD hepatologijos konferencija, San Franciskas, JAV, lapkričio mėn.

RCAI Tarpdisciplininio infekcinių ligų gydymo konferencija, Paryžius, Prancūzija, gruodžio mėn.

Per 2011 m. surinkta 960 litų nario mokesčio. Nario mokestį sumokėjo visi nariai. Visa surinkta kasmetinio nario mokesčio suma (960 lt) perduota Lietuvos infektologų draugijos valdybai.

 

Klaipėdos krašto ID. Pirmininkė – R.Girdžiūnienė. 2011m. pabaigoje Klaipėdos krašto ID buvo 15 narių. 2011 06 06 mėn. į LID įstojo D.Bračkienė. Klaipėdos krašto infektologų draugijos narių paruošti ir perskaityti pranešimai 2011 metais:

„Erkinis encefalitas su tetraparezės reiškiniais“. Pranešimas skaitytas šalies infektologų konferencijoje „ INFEKTOLOGIJA 2011“ Palangoje 2011 birželio 10 d. ( R. Girdžiūnienė,

D.Bračkienė, N. Zalagėnienė).

„Gydytojo pozicija siekiant suvaldyti gripą“ 2011 rugsėjo 27d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (R.Girdžiūnienė).

„Listeriozė“ 2011 gruodžio 7d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (S.Stropus)

 

Surinkta nario mokesčio – 440 litų (13 narių mokėjo kasmetinį nario mokestį, viena- stojamąjį, viena-pensininkė atleista nuo mokesčių).Nario mokestį sumokėjo – 14 narių

Išvykos į užsienį:

• R.Girdžiūnienė – EACCME mokymai 2011 m. kovo19-20d. Barselonoje, Ispanija
• A.Eimutienė – Tarptautiniame Hepatologijos kongrese „Contraversies in the management of viral hepatitis“ 2011 gegužės mėn. Barselonoje, Ispanija

 

Šiaulių krašto ID. Pirmininkas – A.Kaušas. Draugijoje yra 10 narių. Naujų narių nepriimta.Iš draugijos panoro išstoti gyd. Regina Jacinkevičienė. I6 Draugijos narių pašalintos gydytojos Nijolė Buknienė ir Tamara Prochorova, nes nedalyvauja draugijos veikloje nuo 2009 metų.

Draugijos narių susirinkimas įvyko 2011 gruodžio 15 dieną. Jo metu surinktas nario mokestis už 2011 m., kalbėta apie buvusias konferencijas Lietuvoje ir tobulinimosi kursus, aptarti sunkesni Laimo boreliozės atvejai, kalbėta apie Šiaulių krašto draugijos veiklą ateinančiais metais.

Panaikinus apskritis keitėsi ir Šiaulių apskrities ligoninės pavadinimas, dabartinis pavadinimas yra Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Draugijos nariai dalyvavo LID, Krizių tyrimo centro, pediatrų ir BPG draugijų organizuotose konferencijose.

Surinkta nario mokesčio 300 litų. Pateiktas draugijos narių adresų, el.pašto adresų ir telefonų numerių sąrašas.

Panevėžio krašto ID. Pirmininkė – N.Chmieliauskienė. Draugijoje yra 9 nariai. Posėdžiai vykdavo kas ketvirtį. 2011-02-09 posėdyje aptarta praeitų metų veikla ir 2011 m. renginių planas (pranešėja – N.Chmieliauskienė). 2011-06-08 posėdyje perskaitytas pranešimas „Kraujo keliu perduodamos infekcijos“ (pranešėja – M.Kraniauskienė), 2011-09-07  – „Meningokokinė infekcija “ (pranešėja – V.Dambrauskienė); 2011-12-01 – „DŽS ir poinfekcinės DŽS“ (pranešėja – gyd.gastroenterologė). Dalyvauta tarptautinėse ir vietinėse konferencijose. Surinkta 130 Lt nario mokesčio.

2011 metų pabaigoje viso buvo 118 LID narių.

 

 

 

 

Finansinė ataskaita už 2011 m. pateikta atskiru priedu (iždininkė L.Jančorienė)

LID finansinės ataskaitos už 2011 m. suvestinė

 

Viso išlaidos	167.773,64
Banko mokesčiai	322,08
Iš viso išlaidų	168.095,72
Viso pajamos		218.800,00
Palūkanos		66,38
Nario mokestis		5.276,78
Iš viso pajamų		224.143,16
Pradinis likutis sąskaitos valiuta 2011-01-01		35.504,84
Galutinis likutis sąskaitos valiuta 2011-12-31		91.552,28

 

Lietuvos Infektologų draugijos pirmininkas
prof.A.Ambrozaitis

2011-02-08