Hepatito B viruso infekcijos reaktyvacija po kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos: klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT) – tai kamieninių kraujodaros ląstelių paėmimas ir persodinimas į to paties ar kito žmogaus kūną gydymo tikslu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2004 metų įsa- kymas V-632).

Priklausomai nuo transplantuojamų ląstelių paėmimo vietos, KKLT gali būti autologinė – kai naudojamos paties paciento ląstelės; arba alogeninė – kai ląstelės paimamos iš donoro. KKLT taikoma pacientams, kurių kamieninės ląste- lės buvo pažeistos ligos ar jos gydymo metu, taip pat gydymo tikslais. Dažniausia KKLT indikacija yra kraujo ligos, tokios kaip leukemija, limfoma ar mielominė liga.

KKL recipientams (ypatingai alogeninės transplantacijos) yra didelė infekcijų išsivystymo rizika, kuri priklauso nuo imu- nodeficito laipsnio, patogeninių mikroorganizmų poveikio bei laiko, kuris praėjo nuo transplantacijos dienos [1]. Infekcijas gali sukelti bet kuris mikroorganizmas – bakterijos, virusai, grybai ar parazitai. Infekcinės kilmės komplikacijos pacien- tams po KKLT labai padidina sergamumo ir mirtingumo riziką.

Po KKLT infekcinės kilmės komplikacijos gali pasireikš- ti bet kuriuo laiku. Todėl, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo transplantacijos, yra skiriami 3 periodai [1].