Santrauka
Clostridium difficile (Cl. difficile) – gramteigiama, anaerobinė, sporas formuojanti ir toksinus produkuojanti bakterija, plačiai paplitusi aplinkoje, ypač dirvožemyje [1, 2]. Cl. difficile sporos su išmatomis patenka į aplinką ir gali mėnesiais ar metais išlikti ant aplinkos daiktų (pvz., ant drabužių ar patalynės), o patekusios į storąjį žarnyną subręsta [2]. Cl. difficile sveiko suaugusio žmogaus normalioje žarnyno mikrofloroje sudaro apie 0,01–0,001 proc., bet vartojant antibiotikus šie skaičiai gerokai padidėja – net iki 15–40 proc. [3]. 1978 metais ši bakterija pirmą kartą buvo identifikuota kaip su antibiotikų vartojimu susijusio kolito priežastis. Antibiotikų vartojimas yra svarbiausias Cl. difficile infekcijos (CDI) rizikos veiksnys, lemiantis normalios žarnyno floros pusiausvyros suardymą; to padarinys – sumažėjęs žarnų gleivinės gebėjimas pasipriešinti Cl. difficile kolonizacijai [1]. Cl. difficile produkuojami toksinai pažeidžia žarnų gleivinę ir sukelia ligą, kuri gali pasireikšti lengvu, savaime praeinančiu viduriavimu, pseudomembraniniu kolitu, toksiniu storosios žarnos išsiplėtimu, žarnos perforacija, sepsiu ir mirtimi [2].
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).
Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.