Santrauka
Ilgą laiką 1952 metais iš Strepmyces erythreus išgautas eritromicinas buvo laikomas beveik nepriekaištingu antibiotiku. Vis dėl to šio vaisto bioprieinamumas, nenuspėjama farmokokinetika ir nestabilumas rūgštinėje skrandžio terpėje paskatino imtis tyrimų, kurių metu buvo susintetinti geresnių savybių tyrintys eritromicino derivatai – antros kartos makrolidai. Antros kartos makrolidų poveikis gramteigiamiems mikroorganizmams panašus kaip eritromicino, tačiau mokslininkai atkreipė dėmesį į klaritromicino ir azitromicino savybę kauptis plaučių audinyje. Makrolidais galima sėkmingai gydyti daugelį gramteigiamų mikroorganizmų sukeltas infekcijas, tačiau klaritomicinas ir azitromicinas žinomi kaip itin veiksmingi antibiotikai atipinių patogenų sukeltoms kvėpavimo takų infekcijosm gydyti [1, 2].
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).
Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.